Jeigu jaučiate, kad vaikščiojant pade po pirštais atsiranda diegiantis skausmas ar net tirpimas – jūs greičiausiai sergate Mortono neuroma. Neuroma yra gėrybinis nervo auglys. Mortono neuroma nėra auglys, bet audinio sustorėjimas aplink nervą einantį į kojų pirštus. Mortono neuroma išsivysto kuomet nervas ilgesnį laiką lieka užspaustas tarp raiščio ir kaulų. Mortono neuroma dažniausiai atsiranda tarp trečiojo ir ketvirtojo kojų piršto, paprastai ją sukelia iritacija, trauma ar perdidelis apkrovimas. Mortono neuroma yra 8 iš 10 atvejų dažnesnė moteryse nei vyruose.

Chroniškam kulkšnies nestabilumui yra charakteringi periodiniai kulškšnies kryptelėjimai į išorinę jos pusę. Paprastai šie kryptelejimai atsitinka vaikščiojant ar bėgant, tačiau pasitaiko ir stovint. Sergantysis šia liga skundžiasi nuolatiniais kulkšnies iškrypimais vaikščiojant nelygiais paviršiais ar sportuojant, pastoviu diskomforto jausmu, prakaitavimu, skausmu kulkšnyje ir jos jautrumu. Liga išsivysto kuomet kulkšnies raiščių patempimas nėra atitinkamai gydomas. Patempimo pasekmėje jungiamieji audiniai yra įtempti ar įplyšta ir yra būtinai reikalinga rehabilitacija, kuri sustiprintų aplinkinius raumenis ir “gražintų” raiščiams normalų funkcionavimą. Ignoruojant šį sutrikimą yra tikėtinas pakartotinis patempimas, o kiekvienas sekantis patempimas silpnina jungiamuosius audinius ko pasekmėje vystosi chroniškas kulkšnies nestabilumas.

Kojos didžiojo piršto deformacija yra jo nukrypimas į šoną dažnai klaidingai apibūdinamas kaip kaulo ir audinių aplink sąnarį sustorėjimas. Didžiajam kojos pirštui pakrypus į antrojo kojos piršto pusę aplinkiniai sąnario audiniai gali sutinti ir tapti jautriais. Išauga didžiojo piršto sąnario šone gali susiformuoti dėl sąnario tepamojo maišelio sutinimo ir/ar dėl kaulo (padikaulio ir pirštikaulio jungtyje) anomalijos. Beveik visą išaugos dalį sudaro pirmojo padikaulio, pakrypusio į šoną, galva. Didžiojo kojos piršto deformacija dažniausiai atsiranda nepatogios avalynės nešiojimo pasekmėje. Yra rekomenduojama anatominė avalynė, kuri prisitaiko pėdos formai.

Plantarinis fascitis yra dažniausia kulno gumburo skausmo priežastis. Apytikriai 2 milijonams pacientų yra diagnuozuojamas šis susirgimas kiekvienais metais. Tai stipraus, fibrozinio audinio uždegimas. Plantarinė fascija yra ilgas, plonas raištis, kuris randasi iš karto po oda pėdos apačioje. Jis jungia kulnakaulį su pado priekiu ir palaiko pėdos keltį. Plantarinė fascija savo sudėtimi skirta absorbuoti didelį apkrovimą ir įtampą kurią mes patys paskirstome savo pėdoms. Pernelyg didelis apkrovimas kenkia audiniams ir juos žaloja. Kūno natūrali reakcija į sužalojimą yra uždegimas, kurio rezultate atsiranda kulno skausmas ir gali išsivystyti į plantarinio fascičio vadinamuosius "kulno pentinus".

MTP sąnaryje kaip ir kiekviename kitame kaulų galai yra padengti stangria kremzle. Dėl kasdieninio sąnario judėjimo arba ir dėl ankstesnio sąnario sužalojimo kremzlė pamažu susidėvi ir prasideda trintis tarp kaulų. Pamažu išsivysto kaulinės išaugos ar kaulų perraugimas - kas palaipsniui silpnina sąnario lankstumą judėjimo metu. Šios permainos yra labai skausmingos ir atsiliepia normaliam žmogaus funkcionavimui.

Digitus Flexus kitaip vadinamas "plaktukiniai pirštai" yra antrojo, trečiojo ar ketvirtojo kojos piršto deformacija. Esant šiai deformacijai, vienas ar keli pirštai sulinksta, tai gali lemti paveldėta raumenų patologija ar nenormalus kaulų ilgis, prasta pėdos mechanika. Sulinkęs pirštas trinamas bate, susiformuoja nuospaudos. Kai plaktukinė deformacija yra lanksti, sulinkusį pirštą galima ištiesti per pakenktą sąnarį. Laikui bėgant šis pakenkimas progresuoja ir pirštas tampa nelankstus. Nuospaudos uždegimas ir skausmas – simptomai, kurie lydi šią patologiją.

Daugybė pėdos ligų gali išsivystyti į plokščias pėdas, būklę kurioje pėdos keltis susmunka. Rezultate pėda turi tendenciją virsti į išorę. Priklausomai nuo susirgimo priežasties šio negalavimo simptomai yra sekantys: - Skausmas užpakalinėje blauzdikaulio sausgyslėje kuri tiesiasi per vidinę čiurnos dalį iki pėdos vidurio su galimu čiurnos patinimu. - Skausmas didėja kojai judant, o kartais yra sunkiau vaikščioti ar sunku išstovėti vienoje vietoje. - Kulnakaulio nukrypimas - tuo būdu apkrovimas pernešamas ant išorinio čiurnos kaulo (fibula), kuris tampa skausmingas. - Senesnio amžiaus žmonėms ir sergantiems artritu pado viduryje gali atsirasti skausmingos kaulinės išaugos tiek išorinėje tiek vidinėje pusėje kas apsunkina avalynės nešiojimą. Kartais šios išaugos paveikia ir nervus ko rezultate atsiranda pėdos tirpimas. - Sergantiems diabetu dėl kaulinių išaugų gali išsivystyti negyjančios žaizdos.

Achilo sausgyslė yra laikoma viena didžiausių kojos sausgyslių, ji randasi užpakalinėje čiurnos dalyje ir jungia didžiuosius blauzdos raumenis su kulnakauliu. Sausgyslėje gali prasidėti uždegiminiai procesai dėl ilgą laiką besikartojančių čiurnos mikrotraumų. Ši trauma sudaro 15% visų sportinių traumų. Pagrindine priežastimi yra laikoma perdidelis fizinis krūvis bėgant ar šokinėjant. Stipraus sausgyslės uždegimo simptomai yra sekantys: - Skausmas išilgai sausgyslės ( užpakalinė apatinė blauzdos dalis, užpakalinė čiurnos ir kulno dalis). - Atsiranda odos paraudimai. - Judindami pėdą, pirštais galite apčiuopti sausgyslės krepitaciją. Ignoruojant šiuos simptomus ilgesnį laiką gali išsivystyti chroniškas sausgyslės uždegimas, kurį yra labai sunku pilnai išgydyti. Simptomai chroniško uždegimo yra sekantys: - Skausmas jaučiamas ir poilsio metu, ypatingai rytais, o vaikščiojant palaipsniui stiprėja. Jei sausgyslė plyšta, dažnai neužtenka ją vien tik susiūti, bet reikia ir atlikti sausgyslės plastiką.

Digitus superductus gali atsirasti didžiojo piršto deformacijos ir nervų pažeidimų sergant diabetu ar alkoholizmu pasekmėje. Taip pat gali išsivystyti nešiojant perankštą avalynę ar aukštakulnius batus. Sergantis pirštas išsiriečia lanku, o apatinėje pado dalyje gali susifromuoti skausmingos nuospaudos. Gana dažnai deformuoto piršto sąnarys sutinsta. Kaip ir dauguma panašių būklių be tinkamos terapijos gali išsivystyti į nepagydomą piršto deformaciją.

Chroniškas kojų venų išsiplėtimas yra viena iš tų ligų, dėl kurių žmogus turėtų kaltinti evoliucinavimą į vertikaliąją poziciją. Venų išsiplėtimo polinkis yra nulemtas genetikos, o rizikos faktoriai būtų individualūs gyvenimo ir darbo įgūdžiai – gana smarkiai ligos vystymuisi prisideda nėštumas, ilgas vaikščiojimas ar sedėjimas, viršsvoris, hormoninė terapija, kontraceptinių tablečių vartojimas, pernelyg ilgas deginimasis saulėje, vyresnis amžius, chroniškas vidurių užkietėjimas, sutrikusi laikysena, t.y. plokščiapėdyste ar stuburo iškrypimai, dažnas sunkus kėlimas ar nešiojimas, sunkus fizinis darbas ir t.t. Nors yra žinoma, kad venų išsiplėtimas gali išsivystyti ir dėl ankstesnių venų traumų ar trombozių. Pagrindinė veninė kojų kraujotaka vyksta giliosiose venose, kurios randasi tarp kojos raumenų, o paviršinių venų pirminis vaidmuo yra kojų šilumos reguliavimas. Giliųjų venų kraujotakos nepertraukiamumui ir patenkinamumui užtikrinti yra reikalinga, kad kūno kraujo krešulių naikinimo mechanizmai (koaguliacija) veiktų nepriekaištingai. Venų trombozė dažniausiai atsitinka sutrikus kraujo krešėjimo mechanizmams ar dėl veninės kraujotakos nepakankamumo.

Didžioji dauguma kaulų žmogaus organizme yra sujungti sąnariais, tačiau yra keletas kaulų, kurie nesijungia su kitais. Tokie kaulai jungiasi su sausgyslėmis ar baigiasi raumenyse, vadinami sezamoidiniais kaulais. Didžiausi sezamoidiniai kaulai randasi kojos kelyje (patella). Pėdoje yra du mažyčiai sezamoidiniai kauliukai netoli didžiojo kojos piršto, vienas išorinėje, o kitas vidurinėje piršto dalyje. Pėdos sezamoidiniai kaulai veikia kaip skriemulys per kurį tiesiasi sausgyslės ir gelbsti joms operatyviau paskirstyti raumenų apkrovimą. Taipogi jie tarnauja piršto kaulams kaip atrama. Sezamiodinių kaulų lūžiai iššaukia sausgyslių su kuriomis jie kontaktuoja uždegimus, vadinamąjį sezamoiditą. Ši trauma yra dažna tarp užsiiminėjančių baletu, treniruojančių bėgimą, biezbolą.